Enciklopedinės žinios

 

Dažniausiai, kai mes mokomės kažkokių dalykų, mes galvojame, kaip pagilinti savo žinias. Pavyzdžiui, išsiaiškinę apie kelias grybų rūšis, norime išsiaiškinti apie dar kelias, paskui apie dar kelias, vis daugiau ir daugiau sužinodami. Bet deja, jei tik giliname savo žinias, po kiek laiko susiduriame su tuo, kad jos tiesiog nostoja pildytis, ima darytis neįdomios, arba pasidaro paprasčiausiai nepaprastai sunku dar kažko naujo išmokti.

Priežastis tam yra labai paprasta: gilios žinios būna susijusios su daugiau sudėtingų mokslinių konceptų, o šie - paprastai siejasi su kokiomis nors gretutinėmis sritimis ar būna iš jų atėję. Jei mes mokomės apie grybus, kažkuriuo metu susiduriame su tuo, kad grybai labai siejasi su augalais, kurie auga aplinkui, turi skirtingas toksinų grupes, o kartais pagal panašius požymius netgi ir klasifikuojami.

Štai tada gali padėti visai kitos žinios - jei mes pasidomime augalais ir jų sukuriamomis terpėmis, galime geriau suprasti ir grybų dauginimąsi, ir tai, kaip skirtingos grybų rūšys plinta, ir kaip jos duoda naudą kažkuriems augalams, ir taip toliau. Kita vertus, lyg ir neesminės žinios apie grybus, tokios, kaip pvz., žinios apie grybų toksinus - puikiausias papildymas žinioms apie mediciną ar biologiją.

Papildomos žinios, kurios lyg ir netrodė reikalingos, kai mes mokėmės kažko apie pagrindinę temą, tampa kaip tik tuo pagrindu, kuris mums leidžia kažko naujo greitai išmokti.

Štai taip kyla vienas iš keisčiausių gilaus ir plataus mokymosi paradoksų: jei mes norime greitai, giliai ir plačiai susipažinti su kažkokia nauja žinių sritimi, mums reikia mokytis ne tik tos srities, o kažkurių gretutinių, kažkuo susijusių dalykų. Ir tie susiję, gretutiniai dalykai - gal  netgi svarbesni, nei pagrindinė mokymosi sritis.  Jei tik mes gauname tas gretutines žinias, mokytis pasidaro kardinaliai lengviau, o žinios būna nesulyginamai tvirtesnės.

Ir žinote, kas dar smagiau? Taigi tų gretutinių sričių nebūtina mokytis ypatingai giliai - dažnai pakanka gauti bendrus pagrindus, kažkokį įvadą, o tai būna kaip tik įdomiausia tokio mokymosi dalis. O jei mes gauname labai plačias, enciklopedines žinias, kuriose yra visko apie viską, naujų dalykų išmokti mums būna daug kartų lengviau. Tai reiškia, kad mums apsimoka mokytis tokių dalykų, kurie šiuo metu gali atrodyti visai nereikalingais.

Mokymasis, naujos ir geros žinios - tai tas dalykas, kuris labai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Mokydamiesi tokių dalykų, mes tiesiog atrandame naujus kosTmosus.

Iliustracija: Flamarionas, autorius nežinomas, pirmą kartą ši iliustracija pasirodė XIXa. astronomo Camille Flammarion leidinyje "L'atmosphère: météorologie populaire". Nuo šio astronomo pavardės kūrinys ir gavo savo pavadinimą - Flamarionas.

 

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti